Istorija ir legenda

 

Legenda

Kalevipoegas formuoja Haanja regiono kraštovaizdį.

 

Kalevipoegas – aš nežinau, iš kur jis atėjo, greičiausiai ir vėl nuo Pskovo pusės, tik tąkart nesinešė lentų – buvo nuvargęs ir norėjo išsitiesti kur pailsėti, bet po galva būta per slėnios vietos. Abiem rankomis supylė pylimėlį, kuris ir tapo Munamegio kalnu. Kadangi jam neleido ramiai ilsėtis musės bei kiti gyviai, jis vartėsi nuo šono ant šono ir taip radosi Vasknos ežeras. Tada jis pakilo ir atsirado Tuuljärv – vėjo ežeras. O antrasis ežeras buvo Tuhkrijärv (pilkasis ežeras).

 

((Estijos literatūros muziejus, Estijos tautosakos archyvas, Rõuge apskritis. „Vietovės ir padavimai”. Tartu, 2001 m.))

 

Istorija

Nuo čia, dangaus pakraščio…

 

Jau nuo seno Munamegio kalno viršunėje norėta įrengti statinį, kurio pagalba būtų galima praplėsti akiratį. 1812 m. karo metu rusų armijos karininko vadovaujami kareiviai pastatė pirmąjį Munamegio bokštą. „Jis buvo toks aukštas, kad ėmė klaidinti laivus jūroje ir todėl buvo nugriautas“, byloja padavimas.

 

Fr. R. Kreutzwaldas, susirašinėdamas su F. G. Struwe, mini Livonijos kraštui matuoti 1816 metais pastatytą trianguliacijos bokštą.

 

Haanja senieji gyventojai dar mena vietinio dvaro smuklininko Tuule pastatytą 8 metrų aukščio apžvalginį bokštą, kurį suinteresuotas smuklininkas pastatė 1870 metais. Žmonės ėmė plaukti į Munamegį ir suklestėjo prekyba alumi bei degtine. Bokštas, kuriame vienu metu tilpo ketvertas penketas žmonių, laikui bėgant tapo per siauras, o medžiai užstojo kraštovaizdį. Haanja šviesuoliai, vadovaujami Juhano Kolko, ėmė statyti aukštesnį bokštą. Tą Haanja žmonių iniciatyvą palaikė anuometis Haanja dvaro nuomininkas Jaan Sprenk. Bokštas buvo 12 metrų aukščio.

 

Tiktai 1925 m. pradėta statyti naują bokštą Veru apskrities valdybai ir Miškų ūkio vyriausiai valdybai parėmus. Buvo pastatytas 17 metrų aukščio bokštas. Darbai vyko 3 mėnesius. Buvo atsižvelgta ir į aplinkos tvarkymą: nutiesti pirmieji lentų keliai, išvalytas miškas, prie bokšto pastatyti suolai.

 

Bokštas buvo iškilmingai atidarytas 1925 metų liepos 19 d. Tačiau netrukus išaiškėjo, kad medinis bokštas niekam netinkamas ir vėl per žemas.

 

Naująjį, penktą bokštą buvo nutarta statyti iš gelžbetonio. Darbams vadovavo tuometinis Veru apskrities valdybos inžinerius Mägi. Naujasis bokštas pastatytas 25,7 metrų aukščio ir buvo perduotas naudoti 1939 metais. Bokštui pastatyti buvo sunaudota 36 000 statybinių plytų, 120 m³ lauko akmens, 265 m³ žvyro, 75 m³ skaldos, kuri buvo gaminama vietoje, 80 tonos cemento ir 110 m³ vandens, kurį irgi reikėjo kelti į kalną.

 

Mediena pastoliams ir statiniams buvo parūpinta iš Munamegio ir Vellamegio, lentos buvo pjaunamos Veru ir Senna lentpjūvėse.

 

Pagrindiniai statybos darbai buvo užbaigti 1939 metų birželio mėnesį. Bokštas nebuvo iškilmingai atidarytas dėl įtemptos politinės būklės Europoje ir Estijoje.

 

Karo matais bokštas ypatingai nenukentėjo, kapitalinis remontas buvo atliktas 1955 metais. 1960 metais Fr. R. Kreutzwaldo memorialinis muziejus, kuriam priklausė apžvalginis bokštas, ėmėsi jį modernizuoti ir tvarkyti aplinką.

 

1969 metais Kreutzwaldo memorialinis muziejus pristatė dar vieną bokšto aukštą ir pakeitė viršutinių bokšto laiptų konstrukciją. Priestatą suprojektavo Toomas Rein ir Veljo Kaasik. Bokštas buvo 29,1 metrų aukščio. Ligi šios dienos pakilę į bokštą lankytojai galėjo matyti Estiją 50 km spinduliu nuo 346,7 metrų aukščio.

 

Renovacijos projektas buvo pradėtas Haanja seniūnijai pasiūlius 1998 metais, buvo ieškoma lėšų bokšto projektavimo darbams. Renovacijos projektą 1999-2000 metais parengė architektas Toomas Rein. 2002 metais buvo suprojektuotas ir kitais metais pastatytas Suur Munamegio apžvalginio bokšto vandentiekis. Nuo 2004 metų rugpjūčio iki 2005 metų liepos vyko Suur Munamegio bokšto didesni statybos ir renovacijos darbai, kurių metų buvo atstatytas apžvalginis bokštas, bokšte įrengtas liftas, kavinė už stiklo, rekonstruotas aptarnavimo ir pėsčiųjų tako lauko apšvietimas. Darbų bendroji vertė sudarė maždaug 10 milijonų Estijos kronų. Lėšos buvo gautos iš ES „Phare” programos, Estijos verslo plėtros fondo, Estijos Respublikos vyriausybės, Aplinkos investicijų centro, rėmėjų ir seniūnijos biudžeto.

 

2005 m. liepos 24 dieną įvyko atnaujinto Suur Munamegio bokšto iškilmingas atidarymas.

 

Ilgamečiai bokšto prižiūrėtojai:
Eduard Tagamets – 23 metai
Heinard Kalk – 21 metai
Heli Trolla – 15 metų
Sirje Orav (Lehtsalu) – 13 metų